sėbrinis

sė̃brinis, -ė adj. (1), sėbrìnis (2) [K] 1. N, NdŽ, Nč žr. sėbrinas: Jie vadinosi bičiuliais, bičiuoliais, sėbrais, o jiems priklausiusios bitės – bičiulinėmis arba sėbrinėmis MLTEI223. 2. blogų žmonių lankomas (?): Tokias pavojingesnes rėvas vadino sėbrinėmis sp.